Tarpukario Lietuva

Pasibaigus Didžiajam Karui, 1919 m. vasario 14 d. angaras, su likusia aerodromo teritorija perėmė Lietuvos kariuomenė. Didėjant lėktuvų greičiams, nusileidimo plotas tapo per mažas, todėl nuo 1926 m. prasidėjo teritorijos plėtimo, lyginimo ir melioravimo darba. Tuo pačiu, 1929 m. buvo nugriautas dirižablių angaras, o po trijų metų, 1932 m. jo vietoje pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras.

1919 m. pradžioje, Aleksote pradėjo formuotis pirmieji aviacijos būriai, įsteigtos karo aviacijos dirbtuvės, o 1919 m. vasario 27 d. į aerodromą atgabenti aštuoni nauji Vokietijoje pirkti lėktuvai LVG C.VI (35 000 auksinių už vieną). Po kelių dienų, kovo 1-ąją, pirmą kartą į orą pakilo lėktuvai su lietuviškais skiriamaisiais ženklais. Dar po 11 dienų, 1919 m. kovo 12 d. savarankišką darbą pradėjo Karo aviacijos kuopa, taip šią dieną pažymint kaip Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu. Ši mokykla buvo įkurta Konstantino Fugalevičiaus.
Pradžia buvo sunki, nes jauna Lietuva neturėjo gerų ir kvalifikuotų lektorių, lėktuvų ar net vadovėlių, todėl buvo pakviesti vokiečių instruktoriai (penki lakūnai: Fricas Šulcas, Haris Roteris, Erichas Kulikovskis, Rudolfas Frendepolis, Richardas Kemeris, ir penki motoristai: Albrechtas, Zifertas, Volhartas, Žilinskas, Ruminskas), kurie mokė jaunuosius lakūnus teorijos Savanorių prospekte (dabartinis Savanorių pr. 42 pastatas), o praktiką Aleksoto aerodrome atlikdavo su šiam tikslui įsigytais mokomaisiais Flieger Abteilung No. 425 lėktuvais.
Pirmąją laidą pradėjo 48 mokiniai, tačiau baigė tik 32 lakūnai. Deja, dėl to, kad sekančios lakūnų klasės surinkti nepavyko, tais pačiais metais Lietuvos karo vadovybės įsakymu karo aviacijos mokykla buvo uždaryta. Tačiau prieš ją uždarant, susibūrė aviacijos personalo branduolys, kuris tęsė aviacijos ugdymą ir moderninimą. Dėka šio branduolio, atsiradus visuomenėje didesniu susidomėjimu karo aviacijos mokslais,
1932 m aviacijos mokykla buvo vėl atidaryta, ir veikė iki pat Lietuvos okupacijos 1940 m.. Šiuo laikotarpiu, mokykloje buvo rengiami žvalgai, mechanikai ir oro šauliai.
Mokomosios grupės skraidė Pirmojo pasaulinio karo vokiečių lėktuvais: LVG, Albatros, Folker. Vėliau mokomuosiuose skrydžiuose buvo naudojami A. Gustaičio sukonstruoti mokomieji bei treniruočių lėktuvai.
Aleksoto aerodromas buvo vienas iš pagrindinių aerodromų, iš kurių kildavo lėktuvai kovai fronte prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Tuo pačiu ir mėtydavo atsišaukimus stoti į aviacijos pajėgas. Kaip mini V. Statkus savo knygoje "Lietuvos ginkluotosios pajėgos" - Lietuvių ir lenkų kalbomis spausdintus atsišaukimus lakūnai veždavo šalia bombų. Atskridę į vietą lakūnai žiūrėdavo: jei priešo nėra, mesdavo atsišaukimus, jei priešas yra – bombas.“

1920 m. Lietuvos aviacija turėjo jau virš 100 veikiančių ir neveikiančių lėktuvų, kurie buvo įsigyti trimis būdais - paimti kaip trofėjai (apie 25 lėkt.), vokiečių perduoti pagal Antantės įsakymą (24 lėkt.) ir virš 50 lėktuvų įsigytų pigiai, bet nelegaliai, nes Versalio taikos sutartis draudė Vokietijai pardavinėti karinę techniką. Taip pat, 1919 m. vasario 14 d. kovų su bolševikais metu, Lietuvos kariai kaip grobį paėmė Raudonosios armijos lėktuvą Sopwith „1 ½ Strutter“ . Teoriškai tai buvo pirmasis Lietuvos karinės aviacijos lėktuvas, bet suremontuotas ir į orą pakilo tik 1921 m. rugpjūčio 3 dieną.
Išskirtinės vietos mūsų ir pasaulio aviacijos istorijoje šis lėktuvas nusipelno dėl lakūno vyr.ltn. L.Pesecko ir žvalgo ltn. K.Šimkaus neįtikėtino nusileidimo su degančiu "sopvičiumi" balansuojant ant jo sparnų.

Tarpukariu lietuvių lakūnai buvo itin suinteresuoti į lėktuvų pagerinimus bei modifikacijas, atsirado tokių žmonių kaip A. Gustaitis, kuris savo lėšomis, savo dirbtuvėje pastatė ANBO-I prototipą, kurį ir dabar galima pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus prieglobstyje, ir taip pat jis, kaip ir keletas kitų savo srities specialistų lakūnų, bandė tobulinti esamus Lietuvos lėktuvus - ne visuomet bandymai buvo sėkmingi, istorijoje minimos ir nesėkmės, kurios kartais baigdavosi ir mirtimi.
1922 m. Aviacijos dirbtuvėse buvo pirmą kartą buvo sukonstruotas ir išmėgintas lietuviškas, originalios konstrukcijos Jurgio Dobkevičiaus lėktuvas Dobi-I, vėliau - ir Dobi-II bei Dobi-III, su kuriuo J. Dobkevičius pirmasis Lietuvoje atliko mirties kilpą.
Nuo 1930 m. Aleksoto aerodromo dirbtuvėse buvo pradėti gaminti serijomis A. Gustaičio sukonstruoti mokomieji, kariniai bei žvalgybiniai lėktuvai ANBO, kurių modifikacijų ANBO IV ir ANBO 41 (žvalgybinio tipo) gamybos licenzijas norėjo įsigyti JAV ir Argentina.

Aerodromas tarpukariu buvo naudojamas ne vien karo pramonei - 1921 m. liepos 26 d. buvo atidaryta pirmoji oro linija Karaliaučius - Kaunas, taip pažyminint aerodromo civilinės aviacijos pradžią. Skrydžius aptarnavo Lloyd Luftdienst, Danzinger Luftdienst, Danziger Luftpost - vėliau oro trasa buvo pratesta maršrutu Berlynas-Ščečinas-Dancigas-Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Pagal išlikusius tvarkaraščius, šia linija buvo skrendama kasdien, apart Rygos - iki ten lėktuvai skrido tik antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Trumpu periodu, tarp 1923 m. kovo 7 d. ir 1925 m. birželio mėn latvių oro bendrovė Latvijas Gaismas Satiksme AS vykdė reisus maršrutu Karaliaučius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis, tačiau dėl mažo pelno, Latvijos vyriausybė atšaukė kompanijai lengvatas, taip kompaniją priverčiant nutraukti šią veiklą.Nuo 1922 m. gegužės mėnesio aerodrome leidosi SSRS-Vokietijos AB "Deruluft" lėktuvai, skridę maršrutu Maskva-Smolenskas-Kaunas-Karaliaučius (vėliau skridę ir iki Berlyno). 1935 m. Kaune pradėjo taip pat leistis "Lufthansa" lėktuvai, skrendantys maršrutu Karaliaučius-Ryga-Talinas.
1937 m. liepos mėn. maršrutu Varšuva-Vilnius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis skraidė lenkų bendrovės LOT lėktuvai. Planuose taip pat buvo maršrutas Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis, tačiau reisas nebuvo atidarytas dėl prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo.

1921 m. gegužės 21 d. Kauno aerodrome 2-jų Karo aviacijos metinių proga surengta aviacijos šventė. Šventės metu skraidė 22, o žemėje rikiavosi 36 lėktuvai. Aerodrome apsilankė Prezidentas, Krašto apsaugos ministras, Kariuomenės vadas, Generalinio štabo viršininkas, užsienio valstybių pasiuntiniai ir kt.
1921 m. birželio 29 d. Aleksoto aerodrome buvo surengta pirmoji oro šventė, o po kelių metų, 1928 m. sausio 26 d. kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį šuolį su parašiutu.
1931 m. aerodrome buvo išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio sukurti lėktuvai "Dobi" bei "Anbo", taip pat kitų konstruktorių sukurti lėktuvai.

Augant aviacijai ir didėjant lėktuvų greičiams, nusileisti tinkamas plotas tapo per mažas, todėl 1926 m. buvo pradėtas aerodromo kilimo-tūpimo tako remontas, iš Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha žemės, ir taip aerodromo plotas pradžioje padidėjo iki 1000x1000 m., o vėliau iki 1300x1300 m.
1927-1928 m. buvo pastatyti du gelžbetoniniai angarai žvalgybos ir naikintuvų eskadrilėms, o 1930 m. buvo pastatytas gelžbetoninis Lietuvos aeroklubo angaras. Kadangi dirižablio angaras buvo per didelis ir trukdė lėktuvas kilti ar leistis, jis buvo išmontuotas, o vietoje jo 1932 m. buvo pastatytas Mokomosios eskadrilės angaras.
Tarpukario metu, aerodromas buvo pertvarkomas, ir suskirstytas taip, kad karinė aviacija buvo telkiama pietinėje dalyje, o civilinė - šiaurinėje. Tuo pačiu, buvo pastatyta ir radijo stotis, fotolaboratorijos patalpos, iliuminuotos kliūtys prie oro uosto ("Maisto" fabrikas, radijos stoties antenos ir kt.), įrengtas teritorijos apšvietimas, pastatytas švyturys-pelengatorius.
1931 m. Buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis, kurioje veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos
1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija nupirko du šešiaviečius transporto lėktuvus "Percival Q 6" - žemasparnius, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinius orlaivius, kurie tuo metu buvo laikomi vienais moderniausių, ir perdavė juos tais pačiais metais įkurtoms "Lietuvos oro linijoms" Anglijoje. Pirmasis lėktuvas Kauną pasiekė 1938 m. rugsėjo 1 d., jį parskraidino lietuvių lakūnai maršrutu Anglija-Amsterdamas-Berlynas-Kaunas, o po dviejų dienų, 1938 m. rugsėjo 3 d. buvo surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį, kur buvo pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais. Nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą, 1939-1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai taip pat skraidė iš Aleksoto į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.Tuo metu oro transportas buvo ganėtinai populiarus - pagal išlikusius įrašus, 1939 m. maršrutu Kaunas-Palanga atlikta 216 reisų, kurių metu buvo pervežta 784 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Iš viso į Kauną atskrido apie 1000, o išskrido apie 1100 žmonių.
Civilinė aviacija taip stiprėjo ikikarinėje Lietuvoje, kad užsienio šalys pripažino Lietuvą kaip pakankamai stiprią ir perspektyvią aviacijos valstybę.

Nuotraukos:

Sovietinės okupacijos laikotarpis

Sovietinės okupacijos metu aerodromo pakilimo takas buvo prailgintas iki 1.3 km. ir šiek tiek praplatintas, ir buvo įrengtos radiotechninės priemonės - lokatoriai, radijo švyturiai ir kt.
1988 m. gerinant ekologines ir miesto saugumo sąlygas, civilinės aviacijos padalinys buvo perkeltas į Karmėlavą, o 1990 m. vasario 19 d. senojo Kauno oro uosto civilinės aviacijos pastatus nuspręsta perduoti Lietuvos aviacijos muziejui.

Nuotraukos: